Artimiausiu metu Lietuvoje labiau tikėtini degalų kainų svyravimai nei aiški viena kryptis. Po pastarojo Brent naftos atšokimo ir vėlesnio kritimo kainos degalinėse gali trumpam šokinėti, tačiau be naujo geopolitinio šoko nuoseklus brangimas nėra pagrindinis scenarijus. Vairuotojams tai reiškia, kad benzinas A95, dyzelinas ir LPG gali keistis kelių centų ribose, o didžiausią poveikį kasdienėms išlaidoms pajus daug važiuojantys ir dyzelinius automobilius turintys vairuotojai.
Trumpai: kokia kuro kainų kryptis artimiausiu metu?
Trumpuoju laikotarpiu tikėtina ne rami kainų linija, o svyravimai: vieną dieną degalai gali pigti, kitą – dalis kainos grįžti atgal. Dabartinė situacija nėra vienareikšmiškai brangimo scenarijus, nes Brent nafta po geopolitinio šuolio vėl priartėjo prie žemesnių lygių. Vis dėlto degalinėse kainos ne visada juda tą pačią dieną kaip nafta: jas veikia didmeninė benzino ir dyzelino kaina, atsargos, konkurencija tarp tinklų ir savaitės kainodaros ritmas. Prognozė priklauso nuo Brent naftos, didmeninių degalų kainų, mokesčių – akcizų, CO₂ dedamosios ir PVM – bei geopolitinės rizikos. Jei nafta išsilaikys žemesniame intervale, labiau tikėtina stabilizacija arba nedidelis švelnėjimas. Jei Artimųjų Rytų ar kiti tiekimo rizikos veiksniai vėl sustiprės, kainos gali greitai pasukti aukštyn.
Dabartinė situacija degalinėse: benzinas, dyzelinas ir LPG
Naujausi LEA dienos duomenys rodo, kad 2026 m. birželio 23 d. rytą vidutinės kainos po ankstesnio mažėjimo vėl padidėjo. Tai svarbu vertinti ne kaip ilgalaikę tendenciją, o kaip trumpalaikį judesį po savaitės, kai degalai buvo pigę.
| Degalų rūšis | Dabartinė vidutinė kaina | Pokytis | Ką tai reiškia vairuotojui |
|---|---|---|---|
| Benzinas A95 | 1,720 Eur/l | Paskutinę dieną +2,6 proc.; savaitinis LEA fonas prieš tai buvo mažėjantis | Benzino kaina išlieka jautri naftai ir vasaros kelionių paklausai, bet kol kas nėra aiškaus nuoseklaus brangimo signalo. |
| Dyzelinas / dyzelis | 1,808 Eur/l | Paskutinę dieną +2,9 proc.; savaitinis LEA fonas prieš tai buvo mažėjantis | Dyzelinas brangesnis už benziną, todėl daugiau važiuojantiems kiekvienas kelių centų pokytis greičiau virsta pastebima mėnesio išlaidų suma. |
| LPG / SND / autodujos | 0,799 Eur/l | Paskutinę dieną +0,8 proc.; savaitinis LEA fonas prieš tai buvo mažėjantis | LPG išlieka pigesnės už benziną ir dyzeliną, bet jų kaina taip pat reaguoja į didmeninę rinką ir mokesčius. Duomenys patikimi tiek, kiek juos LEA pateikia pagal degalinių deklaruotą informaciją. |
Kodėl kuro kainos Lietuvoje keičiasi?
Degalų kaina Lietuvoje pirmiausia priklauso nuo tarptautinės naftos ir naftos produktų rinkos. Brent nafta yra svarbiausias orientyras, bet ji nėra vienintelė priežastis, kodėl keičiasi mažmeninė kaina degalinėje. Vairuotojas perka ne žalią naftą, o jau perdirbtą produktą – benziną, dyzeliną ar SND, todėl svarbi ir didmeninė degalų kaina.
Antra dedamoji – mokesčiai. Akcizai ir CO₂ dedamoji sudaro fiksuotą kainos dalį, kuri nepriklauso nuo to, ar nafta tą savaitę pigo, ar brango. Ant galutinės kainos taip pat taikomas PVM, todėl mokesčių poveikis matomas ne tik kaip akcizo tarifas, bet ir kaip bendra galutinės litro kainos struktūra.
Trečia dedamoji – mažmeninė marža ir konkurencija. Skirtingose degalinėse tą pačią dieną kaina gali skirtis keliolika ar net keliasdešimt centų, nes skiriasi tinklų kainodara, vieta, lojalumo nuolaidos ir konkurencinis spaudimas. Todėl šalies vidutinė kaina nėra tas pats, kas pigiausia kaina konkrečiame mieste.
Ketvirta – sezoninė paklausa. Vasarą benzino paklausą palaiko kelionės ir atostogos, o dyzelino paklausą veikia transportas, žemės ūkis, logistika ir verslo aktyvumas. Galiausiai lieka geopolitinė rizika: konfliktai, sankcijos, laivybos trikdžiai ar nerimas dėl tiekimo gali pakelti naftos kainą dar iki realaus fizinio trūkumo.
Benzinas ar dyzelinas: kuris kuras gali brangti labiau?
Benzino A95 kaina artimiausiu metu labiausiai priklausys nuo Brent krypties, didmeninės benzino kainos ir vasaros paklausos. Jei nafta stabilizuosis, benzinas gali judėti gana siaurame intervale. Tačiau jei kelionių sezonas sutaps su naftos kainos atšokimu, degalinėse tai greičiausiai pasimatys gana greitai.
Dyzelinas yra jautresnis keliais aspektais. Pirma, Lietuvoje jis svarbus ne tik privačiam transportui, bet ir vežėjams, įmonėms, žemės ūkiui, statyboms. Tai reiškia, kad didmeninės dyzelino kainos pokyčiai turi platesnį ekonominį poveikį. Antra, dyzelinas yra labiau susietas su mokesčių pokyčiais ir CO₂ dedamąja, nes būtent dyzelino apmokestinimas pastaraisiais metais sulaukė daugiausia dėmesio. Trečia, dyzelino ir benzino maržos tarptautinėse rinkose gali skirtis, todėl dyzelis nebūtinai pinga ar brangsta tokiu pačiu tempu kaip benzinas.
Kasdieniam vairuotojui tai paprasta: jeigu automobilis sunaudoja 6 l/100 km, 5 centų litro pabrangimas reiškia apie 30 centų papildomai 100 kilometrų. Tai neatrodo daug vienai kelionei, bet važiuojant 2 000–3 000 km per mėnesį skirtumas jau tampa pastebimas.
Kiek kainas gali paveikti akcizai ir CO₂ dedamoji?
Mokesčiai veikia galutinę degalų kainą tiesiogiai. Finansų ministerijos skelbiamuose tarifuose bešviniam benzinui taikomas akcizas su CO₂ dedamąja, dyzeliniams degalams – atskiras gazolių tarifas, o SND akcizas nurodomas už toną. Praktikoje tai reiškia, kad dalis litro kainos degalinėje yra ne rinkos svyravimas, o valstybės nustatyta mokestinė dalis.
Svarbiausia vairuotojams – suprasti mastą. Kai akcizas didėja 10 eurų už 1 000 litrų, tai prieš PVM sudaro 1 centą litrui. Kadangi PVM taikomas galutinei kainai, realus poveikis čekyje gali būti šiek tiek didesnis. Todėl net ir nedidelis akcizo pakeitimas šalies mastu tampa reikšmingas, ypač dyzelinui, kurį intensyviai naudoja transporto ir logistikos sektorius.
CO₂ dedamoji daro mokesčių sistemą jautresnę degalų taršumui. Vairuotojui tai nėra atskira eilutė degalinės stende, bet ji įskaičiuota į galutinę kainą. Todėl kalbant apie kuro kainų prognozę reikia žiūrėti ne tik į naftą, bet ir į tai, ar keičiasi mokestiniai tarifai.
Trys galimi kuro kainų scenarijai
- Stabilizacijos scenarijus. Jis tikėtinas, jei Brent nafta laikysis maždaug dabartiniame intervale, didmeninės benzino ir dyzelino kainos nešoks aukštyn, o mokesčių pusėje neatsiras naujų staigių pakeitimų. Tokiu atveju vairuotojai matytų kelių centų svyravimus, bet ne nuoseklų brangimą.
- Brangimo scenarijus. Jis įsijungtų, jei nafta vėl pabrangtų dėl geopolitinės rizikos, tiekimo trikdžių ar didesnės pasaulinės paklausos. Dyzelinas šiame scenarijuje gali brangti labiau, jei kartu padidėtų didmeninė dyzelino marža arba rinkoje išaugtų transporto ir pramonės paklausa.
- Švelnėjimo scenarijus. Jis galimas, jei Brent toliau mažės, didmeninės degalų kainos seks paskui naftą, o degalinių konkurencija neleis ilgai išlaikyti aukštesnių mažmeninių kainų. Tokiu atveju benzinas ir dyzelinas galėtų pamažu pigti, bet tikėtina, kad kainų kritimas degalinėse būtų lėtesnis nei naftos rinkoje.
Ką tai reiškia skirtingiems vairuotojams?
Mažai važiuojantiems vairuotojams kelių centų pokyčiai litro kainoje bus nemalonūs, bet dažniausiai nekeičiantys mėnesio biudžeto iš esmės. Jei per mėnesį nuvažiuojama keli šimtai kilometrų, kainos svyravimai labiau juntami psichologiškai nei finansiškai.
Daug važiuojantys vairuotojai situaciją pajus greičiau. Jiems svarbu ne tik vidutinė šalies kaina, bet ir konkretus maršrutas, degalinių pasirinkimas, nuolaidų kortelės ir įprotis piltis ten, kur kaina mažesnė. Kai per mėnesį nuvažiuojama keli tūkstančiai kilometrų, net 3–5 centų skirtumas litre tampa reikšmingas.
Dyzelinių automobilių savininkams verta stebėti ne tik Brent, bet ir didmeninę dyzelino kainą bei mokestinę aplinką. Dyzelis šiuo metu yra brangesnis už benziną, todėl jo pokyčiai labiau veikia intensyviai važiuojančius vairuotojus.
Įmonėms ir vežėjams kuro kainų svyravimai tiesiogiai veikia sąnaudas. Jei dyzelinas brangsta, spaudimas gali persikelti į logistikos, pristatymo ar paslaugų kainas. Todėl verslui svarbiausia ne vienos dienos kaina, o tendencija per kelias savaites.
Vairuotojai, galintys rinktis tarp skirtingų degalinių, turi didžiausią galimybę sumažinti poveikį. Kainų skirtumai tarp tinklų ir vietovių dažnai būna didesni nei vienos dienos vidutinis šalies pokytis, todėl pasirinkimas, kur piltis, kartais svarbesnis nei bandymas atspėti naftos kainą.
Kur tikrinti, ar prognozė pildosi?
Kuro kainų prognozė greitai sensta, todėl ją verta tikrinti ne kartą per mėnesį, o pagal realius duomenis. Patogiausia tą daryti ReikiaKuro.lt kuro kainų platformoje, kurioje rasite vidutines kainas nacionaliniu, miesto, tinklo ar atskiros degalinės mastu. Taip pat galėsite susipažinti su kuro kainų istorija bei kainų pokyčiais.
Praktiškai vairuotojams taip pat naudingi degalinių kainų palyginimo įrankiai ir pačių degalinių programėlės. Jie leidžia matyti ne vidutinę šalies kainą, o realią kainą konkrečioje vietoje. Platesnei krypčiai verta stebėti Brent naftos kainą: jei ji kelias dienas ar savaites kyla, didėja tikimybė, kad tai atsispindės ir degalinėse. Jei Brent išlieka žemiau ankstesnių pikų, o didmeninės kainos nekyla, labiau tikėtina stabilizacija arba atsargus kainų švelnėjimas.