Tokią galimybę jiems sudarė kiekvienoje iš mokyklų surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurių rezultatai bus naudojami kuriant modernių edukacinių erdvių vizijas bei rengiant projektinius pasiūlymus, kaip šiose tipinėse sovietmečiu statytose mokyklose edukacines erdves rekonstruoti.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo aprūpinimo centro (ŠAC) kartu su Vilniaus dailės akademija (VDA) įgyvendinamo projekto kūrybinės dirbtuvės vyko trimis etapais.

Pirmojo etapo metu 5-8 klasių progimnazijų moksleiviai atsakė į specialiai parengtų anketų klausimus apie tai, kaip jaučiasi mokykloje, kas joje jiems kelia džiaugsmą ir nuovargį, kaip jie įsivaizduoja svajonių mokyklą, kaip leidžia laiką po pamokų, kokių veiklų ir įrangos jiems trūksta ir pan. klausimus.

Taip pat, siekiant ištirti mokyklų erdvių kokybę ir panaudojimą, 1-8 klasių mokiniai architektų komandoms patys vedė ekskursijas po vidaus bei lauko erdves, ypatingą dėmesį skiriant pertraukų, popamokinėms ir privačioms erdvėms bei aiškinantis, kaip vyksta moksleiviams įdomiausios bei neįdomiausios pamokos. Ekskursijos metu moksleiviai ant patinkančių ir nepatinkančių mokyklos objektų klijavo skirtingų spalvų lipdukus, atspindinčius pritarimą arba nepritarimą.

Nors dauguma mokinių kol kas nesuvokia erdvės kaip vertybės – jiems mokykloje svarbiausia bendravimas su kitais vaikais ir geri santykiai su mokytojais, jiems kliūva ūkiškai ir techniškai nusidėvėjusi ir netvarkinga mokyklų infrastruktūra: sanitariniai mazgai, durys, sporto salių grindys, lauko aikštelių aplinka. Taip pat vaikus neigiamai nuteikia per didelis triukšmas, šviesos trūkumas – atokesnės ir prasčiau apšviestos erdvės laikomos nesaugiomis.

Ekskursijoje dalyvavę 5-8 kl. moksleiviai buvo suskirstyti į komandas ir kūrybinių dirbtuvių metu, naudodamiesi įvairiomis kanceliarinėmis medžiagomis bei padedami architektų, konstravo svajonių mokyklos pamokų, popamokines, kiemo ir valgyklos erdves.

Beveik visų mokyklų moksleiviai norėjau daugiau šviesos mokyklos patalpose, daugiau išėjimų į lauką, ypač iš valgyklų, papildomos poilsiui ir žaidimams skirtos įrangos lauke. Taip pat vaikams mokyklos aplinkoje norisi erdvių, kurie jie galėtų pabūti ramiau, po vieną ar keliese.

Antrojo projekto etapo metu buvo atlikta tėvų ir mokytojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kiek noriai jų vaikai eina į mokyklą, ar jaučiasi saugūs, kokių erdvių ir įrangos trūksta, kokiu balu vertinamos mokyklos vidaus ir lauko teritorijos. Taip pat apklausos dalyviai galėjo išreikšti nuomonę, ar pamokos galėtų vykti už klasės ribų ir ar mokyklos erdvės galėtų būti naudojamos bendruomenės poreikiams.

Tėvams ir mokytojams taip pat buvo pasiūlytas strateginis žaidimas, kurio metu ant mokyklos plano buvo dėliojamos specialios kortelės, žyminčios esamas bei papildomas ar naujas erdvių funkcijas, taip pat tam tikrus kokybinius jų parametrus, tokius kaip šviesa, garsas ir pan. Tokiu būdu tėvai ir mokytojai įvardijo probleminius mokyklos erdvių aspektus, išreiškė savo lūkesčius, diskutavo apie transformacijos galimybes.

Tėvai nemažai dėmesio skyrė vaikų saugumui mokyklose, siūlydami aptverti teritorijas, taip pat didinti esamų erdvių funkcionalumą, jas transformuojant, paverčiant daugiafunkcinėmis, atnaujinant įrangą.

Trečiajame etape architektų komandos grįžo į mokyklas su apibendrintais apklausų, kūrybinių dirbtuvių ir strateginio žaidimo rezultatais ir juos pristatė mokyklų bendruomenių atstovams bei galutinai išdiskutavo ir patikslino projektavimo užduotį.

Remiantis šiais apibendrinamais bei dviejų forumų-diskusijų metu pateiktomis edukologų ir architektų pateiktomis įžvalgomis, iki birželio mėn. vidurio projekte dalyvaujančios 5 architektų komandos parengs individualius kiekvienos mokyklos mokymosi erdvių rekonstravimo projektinius pasiūlymus, o vėliau ir mokyklos dalies, kurią išsirinks mokyklos bendruomenė kartu su architektais, techninius projektus. Jais galės naudotis ir kitos tipinės Lietuvos mokyklos.