2015 m. birželio 8 d. Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko tarptautinis forumas „Vaikų ugdymas. Architektūra. Dizainas“. Forumo organizatoriai VDA Interjero dizaino katedra ir vykdytojai – Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC) pakvietė išsakyti savo nuomonę šešis tarptautinį pripažinimą pelniusius architektus, kad pasidalintų gerąja naujos kartos darželių projektavimo patirtimi. Pirmoji Forumo diskusijos dalis buvo skirta pranešimams, antroji –  lektorių diskusijai su forumo dalyviais.

Gisle Løkken „70°N arkitektur” (Norvegija)
Turtingas paprastumas. Vaikų darželių erdvių tikslumas ir neapibrėžtumas.

Architektas nagrinėjo tikslumo ir neapibrėžtumo dualizmą vaikų darželių architektūroje. Tikslumas – tai architektūrinė kalba, kuri atsiskleidžia per funkcionalumą ir aiškią vaizdų sistemą. Tuo tarpu neapibrėžtume slypi poezija, netobulumas, neišbaigtumas. Kartu tai kuria neįprastumą. Architektūrinis tikslumas sukuria sąlygas neapibrėžtiems pojūčiams, transformacijai ir eksperimentams. Šioje sistemoje architektūra – tai nuolatinė šviesos, šešėlių ir permatomumo sąveika su tikslumu, poezija ir gyvenimo neapibrėžtumu.

Tokius savo atstovaujamus principus architektas iliustravo pristatydamas naujausią savo projektuotą darželį Norvegijoje. Projektavimo idėjų jis pasisėmė iš žinomos pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Jos siužetas įkvėpė architektą modeliuoti skirtingo dydžio žaidimų landas, angas sienose, kurios atveria vis kitokią matymo perspektyvą.

Flemming Kaas Svendsen „Cebra” (Danija)
Mokymasis žaidžiant.

Forume pasisakęs lektorius pasakojo, kaip jo komandos „Cebra” architektai mokymosi žaidžiant metodus paverčia architektūrine kalba. Jų tikslas diskusijų, idėjų generavimo ir skirtingų projektų pagalba kurti patrauklias edukacines erdves, skirtas žaidimams, mokymuisi ir fiziniam lavinimui. Be to, Flemming Kaas Svendsen įsitikinęs, kad teisingi architektūriniai sprendimai padeda spręsti ir socialinius iššūkius. Pavyzdžiui, ugdymo įstaigose esančią opią peštynių ar patyčių problemą. Užtenka pakeisti atgyvenusį darželių „vieno ilgo koridoriaus“ principą ir permodeliuoti erdves taip, kad jos būtų atviros, kintančios, bet ne slogios ar „spendžiančios į kampą“.

Pranešėjas dar pažymėjo, kad projektuojant ugdymo objektus, būtina atsakyti, kokie yra šiandieninės visuomenės poreikiai ir iššūkiai. Juk pokyčiai visuomenėje, lygu pokyčiams architektūroje, taigi, kuriami objektai yra socialinės realybės atspindys. Architektas taip pat pristatė savo šalies darželių specifiką. Pavyzdžiui, dauguma Danijos darželinukų miega lauke, išsinešus kompaktiškas loveles. Čia neliko vietos stacionariems miegamųjų kambariams, kur visą erdvę užima lovos. Tokiems darželiams būdingos kintančios erdvės – jei vieną dieną miegama vienur, kitą kartą loveles sustato kitur. Tas pats galioja ir žaidimų ar mokymosi erdvėms.

Jette Cathrin Hopp „Snøhetta” (Norvegija)
Erdvė ir naratyvas. Architektūros įtaka vaiko vystymuisi.

Architektė kalbėjo apie architektūros daromą įtaką vaiko vystymuisi ir tyrinėjo ryšį tarp erdvės ir naratyvo. Jette Cathrin Hopp pažymėjo, kad gebėjimas stebėtis vaikystėje yra itin svarbus asmenybės raidai ir patirčiai. Žaidimas reiškia vystymąsi bei yra būdas vaikui pažinti pasaulį. Žaidimo neskatina išbaigti objektai ir uždaros formos. Vaizduotė yra spontaniškas gebėjimas aplinkai suteikti naują prasmę. Taigi pagrindinė norvegės žinutė, kad architektūra turėtų palengvinti vaiko galimybes tyrinėti ir suvokti pastato erdvę, kaip tarpininką tarp jo paties ir pasaulio.

Kadri Klementi „b210” (Estija)
Žaidžiantis žmogus.

Architektė Kadri Klementi pristatė savo koordinuotą parodą „Žaidžiantis žmogus. Aštuonios šiuolaikinio vaikų darželio architektūros versijos”. Tai – 2014 m. Estijos architektų sąjungos metinė paroda, kuri buvo skirta vaikų darželių aplinkos tematikai. Lektorė pristatė ir aptarė aštuonias architektų vizijas, kokia turėtų būti vaiko patirtis kasdieninėje edukacinėje aplinkoje.

Jure Kotnik „Arhitektura Jure Kotnik” (Slovėnija)
Vaikų darželiai XXIa. visuomenėje.

Pagrindinė šio lektoriaus tema – kokių vaikų darželių visuomenei reikia XXI-ame a. ir kokias sąsajas tai turi su visuomenės, technologijų ir architektūros pokyčiais. Taip pat kokią įtaką tai padarė pastarojo dešimtmečio vaikų darželių architektūrai. Jure Kotnik išskyrė pagrindinius šiuolaikiško vaikų darželio bruožus, nuo pastato tipologijos, interjero ar dizaino, iki žaidimų aikštelių dizaino.

Nils Ruf „Die Baupiloten Architektur” (Vokietija)
Architektūra yra dalyvavimas.

Nils Ruf kalbėjo apie visuomenės įtraukimą į juos supančios aplinkos projektavimo procesus, kai žmonės ne tik informuojami apie vykdomus projektus, bet ir betarpiškai juose dalyvauja. Pranešėjas ragino įtraukti į ugdymo įstaigų projektavimą ir vaikus. Toks principas itin pasiteisina – vaikai noriai dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose architektams išsako savo pageidavimus, kaip norėtų jaustis ugdymo erdvėse, kokie jų poreikiai aplinkai ir kt. Pavyzdžiui, kuriant „Taka Tuka Land” darželį Berlyne, architektų komandą įkvėpė darželinukų papasakota jų mėgstama „Limonado medžio“ istorija. Architektai šią istoriją interpretavo ir išreiškė architektūrinėmis formomis, kurią vaikai su džiaugsmu priėmė.